Autoriaus žodis

Skiriu Universiteto idėjai, kurią radau Vytauto
Didžiojo universitete prieš 20 metų kaip studentas,
ir kurią vėliau siekiau puoselėti dirbdamas kaip
dėstytojas ir mokslininkas

  Šis žodynas nėra pirmasis bandymas padėti dviems ypač nutolusioms kalboms, japonų ir lietuvių, „susišnekėti“ tarpusavyje. Dar 1994 m. Japonijoje pasirodė Tokijo Ekonomikos universiteto profesoriaus, lituanisto Ikuo Muratos knygelė, pavadinta „Lietuvių kalbos 1500 svarbių žodžių“ (『リトアニア語基礎1500語』, perleista 2003 m.). 1999 m. „Trumpą lietuvių-japonų kalbos žodyną“ (『リトアニア語語彙集』) išleido Nagojos universiteto profesorius, lingvistas Tamio Yanagisawa. 2002 m. Vilniaus universiteto docentė Dalia Švambarytė išleido „Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodyną” (『漢リ字典』), kuris leidžia ieškoti japoniško žodžio pagal kinišką ideogramą (kandži).

  Tačiau tikro, išamaus žodyno, kuris leistų patogiai versti tarp dviejų kalbų sudėtingesnius tekstus, nebuvo iki šiol. Kaskart prireikus versti, reikėdavo naudotis tarpinių kalbų žodynais: japonų-anglų, anglų-lietuvių, japonų-rusų, rusų-lietuvių ir pan. O tai ne visada yra lengvas darbas. Tai ir buvo pirminis motyvas, kodėl pradėjau rinkti šį žodyną dar 2004 m. Žinoma, rinkimas vyko su pertrūkiais, ir kartais prie duomenų bazės negalėdavau dirbti ištisus metus. Atskirais etapais labai reikšmingai prisidėdavo atskiri žmonės, kurie padėjo, konsultavo, motyvavo. Esu jiems visiems labai dėkingas.

  Supratus, kad žodyno simbolių kiekis siekia beveik 3 mln., kas išleidus sudarytų apie 2 tūkst. puslapių storumo knygą, buvo apsistota ties idėja leisti elektroninį jo variantą. Tai ne tik leidžia sutaupyti kaštus, bet ir suteikia nemažai kitų privalumų: žodynas gali būti laisvai pasiekiamas visame pasaulyje, žodžių paieška yra greita ir paprasta, galima pritaikyti įvairias vartotojui patogias funkcijas, kurios būtų neįmanomos popierinėje formoje. Maža to, žodynas, kaip ir kalba, privalo keistis: jis pildosi naujais žodžiais ir reikšmėmis, auga, taikosi prie visuomenės poreikių. Internetiniame žodyne visa tai yra įmanoma.

  Norėčiau išreikšti viltį, kad įdėtas darbas sėkmingai ras savo vartotoją, o taip pat, kad atliks misiją ir taps dar vienu tiltu svarbiu tarp dviejų kultūrų: palengvins dviem tautoms susikalbėti tarpusavyje, sykiu pagreitins japonistikos plėtrą Lietuvoje ir lituanistikos plėtrą Japonijoje. Globaliame pasaulyje, kur įsigalėjusi lingua franca, kartais atrodo, jog viskas gali būti daroma per anglų kalbą, o nedidelės savo vartotojų skaičiumi kalbos, kaip lietuvių, deja, yra marginalizuojamos. Mano nuomone, žodynas, t.y. tiesioginis ryšys su nauja kalba, didina tos kalbos, o kartu ir tautos, orumą bei galimybę išlikti. Viliuosi, kad šis žodynas prisidės prie šio orumo didinimo.

Aurelijus Zykas

Padėkos

  Tuometiniam Lietuvos ambasadoriui Japonijoje, dr. Algirdui Kudziui, kuris panašiu metu pradėjo sudarinėti tokį žodyną, ir kurio padarytas indėlis įsiliejo į bendrą duomenų bazę. Ačiū už stumtelėjimą į priekį;

  Japoniškai mamai Jošiko Kamidžio, kuri negailėdama akių atidžiai peržiūrėjo daugiau nei tūkstančio puslapių tekstą ir jį ištaisė. Ačiū už nuolatinį priminimą, kad yra nebaigtas darbas;

  Japonijos fondui, kuris buvo paskutinė viltis ieškant finansinės paramos šio žodyno svetainės sukūrimui. Ačiū, kad pasitikėjote;

  Mano kolegai Linui, kuris primityvią žodyno svetainės idėją pavertė galimybių šedevru. Ačiū už kantrybę ir įsijautimą;

  Dizainerei Robertai, kuri išgrynino spalvas, formas ir tekstūras, pasiekdama dzeniško paprastumo. Ačiū už Džišiokuną;

  Mielai lietuvių kalbos dėstytojai Eiko Sakurai, kuri paruošė šio žodyno lietuvių kalbos gramatikos pastabas. Ačiū už viltį, kad žodynas bus reikalingas ir lietuvių kalba besidomintiems japoniukams;

  Šauniems praktikantams Alantai, Saulei ir Ignotui, kurie praturtino svetainę paveikslėliais ir lentelėmis;

  Puikioms studentėms iš Tarptautinio krikščioniškojo universiteto Tokijuje, Reiko, Senai ir Harukai, kurios baigiamąjame etape taisė japonų kalbos klaidas;

  Takaši Vakisakai, atsidavusiam sakurų kultūros Lietuvoje puoselėtojui. Ačiū už entuziazmą ir energijos pliūpsnį;

  Lietuviškai šeimai už tai, kad metai iš metų leido savaitgalius, matydama sūnų, vyrą ir tėtį, prilipusį prie kompiuterio ir įbedusį akis į keistą brūkšniukų pasaulį;

  Lemtingam atsitiktinumui tą bitėmis dūzgiančią birželio pavakarę, kuomet sėdėdamas po antanine obelimi pradėjau vesti žodžių sąrašą.